ruputė

rupùtė sf. (2) NdŽ, End, Vž, Grg, Krt; LBŽ žr. roputė 1: Anie prikas daug rupùčių: sausai, gražios, didelės – kaip klumpiai rupùtės LKT91(Vvr). Į rugieną liuob sėti ruputès Jdr. Ruputès skuta pietums Šv. Pasivalgot rupùčių su rūgštu pienu, a negerai da? NmŽ. ^ Geras kaip rupùčių keras Krtn.